Jeigu nėra simptomų – nėra prasmės tirti. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje dar kartą pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau naujausias tyrimas, paremtas viruso plitimu Kinijoje, dar prieš paskelbiant karantiną, rodo, kad dauguma atvejų – net 86 proc. – buvo tiesiog neaptikti. Būtent asimptominiai koronaviruso atvejai labiau skatina plitimą.

Kaip skelbia tyrimą paviešinęs sciencemag.org pasauline pandemija tapęs koronavirusas (SARS-CoV2) dar iki šiol nėra pakankamai ištirtas ir suprastas. Tačiau jau dabar naujausi duomenys rodo, kad ankstesnė informacija apie koronaviruso plitimą nebuvo tiksli.

Iš pradžių manyta, jog izoliuoti verta tik kontaktą su infekuotaisiais turėjusius arba simptomų pajutusius bei rodančius asmenis, o dabar daugėja įrodymų, kad didžioji dalis infekcijos plitimo atvejų tiesiog neaptinkama, nes užsikrėtusiems nepasireiškia jokių simptomų arba tik nestiprūs, kuriuos kai kurių šalių medikams, pavyzdžiui, Lietuvos, nurodoma ignoruoti ir netirti dėl koronaviruso.

Septynių tyrėjų iš Kinijos komandos parengtame moksliniame straipsnyje pabrėžiamas spėjimas, kad net 86 % visų užsikrėtimo atvejų iki sausio 23-iosios Kinijoje net nebuvo dokumentuoti.

Kiekvienam koronavirusu užsikrėtusiam asmeniui patvirtinus tokią diagnozę viruso perdavimo iš nežinomų šaltinių santykis siekia 55 proc., tačiau bendrai dėl didesnio neregistruotų užsikrėtimo atvejų, nežinomo užkrato šaltinių skaičius gali siekti 79 proc. Tai, anot tyrimo autorių, paaiškina žaibišką koronaviruso plitimą pasaulyje, o kartu ir parodo, kad suvaldyti virusą bus dar sunkiau, nei manyta iki šiol.

Dar pernai gruodį Kinijoje pradėjęs plisti koronavirusas kovą jau buvo išplitęs po dešimtis pasaulio valstybių, įskaitant visą Europą. Nepaisant itin griežtų karantino, sienų uždarymo ir kitų suvaržymo priemonių, tyrimai, galintys įrodyti kaip, kur ir kada plinta virusas, užtruko, o priemonių efektyvumas kėlė daug klausimų.

Vienintelės aiškios Pasaulio sveikatos organizacijos nuorodos buvo ir yra kartojamos nuolat: tirti, tirti ir dar kartą tirti. Tokios šalys kaip Pietų Korėja, kurios sugebėjo atlikti masinius visų įmanomų asmenų tyrimus ir nustatė asimptominius, jokių užsikrėtimo požymių nerodančius koronaviurso atvejus, sugebėjo suvaldyti tiek plitimą, tiek mirčių skaičių. Kitose šalyse, kur oficialus užkrato skaičius nėra didelis, tačiau neatliekama pakankamai tyrimų, dar tik laukiama rezultatų.

Tačiau sciencemag.org paviešinto tyrimo duomenimis, tokio laukimo rezultatai gali būti nedžiuginantys, mat per kelias savaites simptomų nejautę žmonės virusą galėjo paskleisti itin plačiai. „Mes sukūrėme matematinį modelį, kuris simuliuoja infekcijos dinamiką 375 Kinijos miestuose. Modelyje padalijome užsikrėtimus į dvi klases: dokumentuotus užkrėstų asmenų atvejus, kurie rodo aiškius ir patvirtinamus simptomus, ir nedokumentuotus atvejus. Abiejų atvejų perdavimo greičiai skiriasi“, – pažymima tyrime. Pasirinkta tyrimo imtis laiko prasme – neatsitiktinė: nuo sausio 10 iki 25 d.

Kinijoje vyko pavasario šventė ir šalyje vyko intensyvus asmenų judėjimas. Tik vėliau, įvedus judėjimo suvaržymus visoje Kinijoje, šalis sustojo, tačiau jau buvo vėlu – per tą laikotarpį apskaičiuota per 2,97 mlrd. kinų kelionių – milijardu daugiau nei prieš dvejus metus. Be to, per šį laikotarpį – nuo sausio 10 iki 25 d. – Kinijoje oficialiai patvirtinta beveik 17 tūkst., arba vos 14 proc., užsikrėtimo atvejų – likę 86 proc., arba per 100 tūkst., buvo neaptikti, nes nepatvirtinti.

Būtent tokie nedokumentuoti atvejai, anot tyrėjų, dvigubai pavojingesni, t. y. užkrėtė daugiau nei dvigubai (55 proc.) žmonių, jei lygintume su patvirtintais atvejais. Tyrėjai teigė, kad Kinijoje priimtos griežtos kelionių suvaržymo priemonės po sausio 23-iosios padėjo sumažinti viruso plitimą ir masiškai testuojant nustatyti daugiau patvirtinamų atvejų, o taip pat privertė žmones tapti sąmoningesnius (likti namuose, dėvėti kaukes, vengti kontaktų).

Tačiau iki tol neregistruoti užsikrėtusių atvejai kurį laiką dar augino tiek pačią užsikrėtimo koronavirusu statistinę kreivę, tiek aukų skaičiaus kreivę, mat didelė dalis tų, kurie iš pradžių nejautė simptomų, po maždaug 9 dienų inkubacinio periodo galiausiai sunkiai sunegalavo, ir perpildyta sveikatos apsaugos sistema daliai jų jau nebegalėjo niekuo padėti. Tyrėjai tikina, kad, sumažėjus nedokumentuotų atvejų, t. y. pradėjus masinius testavimus, galiausiai sumažėjo ir koronaviruso plitimas.

„Mūsų išvados taip pat rodo, kad SARS-CoV2 suvaldyti būtinas radikalus iki šiol nedokumentuotų infekcijų identifikavimas ir izoliavimas“, – pažymi tyrėjai ir priduria, kad papildomas visuomenės bei sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų informavimas, ankstyvos pagalbos suteikimas gali atskleisti realesnius, o ne spėjamus pandemijos skaičius.

Apsauginių kaukių dėvėjimas, keliavimo suvaržymas, mokyklų uždarymas ir ypač įtartinų atvejų izoliavimas padeda suvaldyti koronaviruso plitimą. Tiesa, tyrėjai nesiryžo spėlioti, ar visos šios priemonės padės sumažinti paties viruso pavojingumą, – kiek vienas infekuotas asmuo gali užkrėsti žmonių, kada ir ar iš viso bus eliminuotas naujo protrūkio pavojus.

ŠALTINIS: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujas-tyrimas-nezada-geru-ziniu-lietuvai-be-simptomu-virusas-gali-plisti-dvigubai-sparciau.d?id=83808109#cxrecs_s